Pirmasis piliakalnis įrengtas aukštumos kampe, esančiame Dubysos kairiajame ir Kirkšnovės dešiniajame krante, ties jų santaka. Aikštelė keturkampė, pailga PV-ŠR kryptimi, 55x45 m dydžio, nelygi, iškiliu viduriu. Jos ŠV-ŠR pusėse supiltas 1 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 1 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas, juosiantis piliakalnį ir V šlaite. ŠR šlaite, 7 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa, kuri 4 m žemiau ŠR pylimo virsta 7 m pločio, 0,3 m gylio grioviu, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas, nuolaidėjantis šlaitu žemyn į V. Viršutinė 6-8 m aukščio šlaitų dalis buvo išlyginta, stati. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.
Š piliakalnio kraštas nuslinkęs dar XIX a. Piliakalnyje palaidotas XIX a. viduryje miręs dvarininkas Bielskis, kurio kapą žymi 3,5 m aukščio betoninė stela. Piliakalnis apaugęs pušimis su tankiu lapuočių pomiškiu.
1886 m. piliakalnio aikštelę (86,5 m2) kasinėjo T. Daugirdas, aptikęs akmenų grindinių, žalvarinį žiedą, geležinio peilio viršūnę, keramikos, gyvulių kaulų. 1911 m. L. Kšivickis ištyrė išlikusius aikštelės pakraščius - apie 870 m2 plotą. Čia surastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame atkasti akmenų grindiniai, židiniai, XII-XIV a. geležiniai: peiliai, ylos, raktai, cilindrinė spyna, pentinas, žirklių, dalgio dalys ir žalvarinių dirbinių: raktai, pasaginės ir apvalios segės, kabutis, įvija, apkalas, smiltainio ir molinis verpstukai, akmeniniai galąstuvai, gintaro gabalėlis, daug žiestos keramikos šukių, apie 40 kg gyvulių kaulų.
Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Ariogalos - Betygalos plentu (yra kairėje (V), pervažiavus Kirkšnovę).
Lit.: Покровский, 1899, c. 133; Dowgird, 1909, p. 364-365; Krzywicki, 1909, p. 25-27; 1913; 1957, p. 383-387; LAA, p. 50 (Nr. 134).
