Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Šešuvies kairiajame krante. Aikštelė buvo pailga Š-P kryptimi, apie 30x15 m dydžio, tačiau ją beveik visą nuplovė Šešuvis. Išliko tik iki 3 m ilgio, 14 m pločio jos Š kraštelis. Čia supiltas 4 m aukščio (dabar), 16 m pločio pylimas, kurio viršus 1956 m. sunaikintas (nulygintas) suformuojant 16x9 m dydžio aikštelę šokiams. Lyginant pylimą jame buvo rasta molio tinko, žmonių kaulų. Pylimo Š pašlaitėje iškastas 17 m pločio, 4 m gylio griovys, už kurio supiltas 86 m ilgio, 4 m aukščio,14 m pločio lanko formos pylimas. Šiame pylime rastas geležinis plačiaašmenis kirvis. Šlaitai statūs, 7-9 m aukščio.

Išplokštintas pylimo viršus dirvonuoja, kita apaugę lapuočiais.

Š-­ŠR papėdėse, 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos, molio tinko, perdegusių akmenų, gyvulių kaulų, šlako.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Klaipėdos-Vilniaus autostrados pervažiavus Šešuvį ir pasukus į dešinę (P) keliuku, pavažiavus 1,4 km iki pirmos tolimesnės sodybos dešinėje (ŠV) (piliakalnis yra už jos).

Lit.: LAA, p. 71 (Nr. 243); Zabiela, 1996e, p. 352-­353.