Piliakalnis yra Šventosios dešiniojo kranto viršutinės terasos daubų suformuotame atragyje. Aikštelė beveik keturkampė, pailga R–V kryptimi, 55x28 m, žemesniu R galu. Jos V gale supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio 3,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 0,8 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 20 m aukščio. Piliakalnis apardytas ant pylimo pastatyto trianguliacijos bokštelio, artas, dabar dirvonuoja. Piliakalnis minimas ir Žiogų vardu.

Į R ir V nuo piliakalnio 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje buvo rasta sidabrinių papuošalų likučių.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Anykščių–Ukmergės plentu (120) nusileidus į Šventosios slėnį, susikirtime su lauko keliuku juo pasukus į dešinę (V), už 200 m (yra dešinėje).

Lit.: LAA, p. 159 (Nr. 702).