Piliakalnis (Voruta) įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio ŠV papėde teka Varelis, PR – Volupis. Aikštelė trapecijos formos, pailga PR–ŠV kryptimi, 80 m ilgio, 35 m pločio PR gale bei 23 m ŠV gale (iš viso apie 3000 m²). PR pusėje supiltas 5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 12 m aukščio šlaitas leidžiasi į 8 m pločio dugne, 20 m pločio viršuje, 6 m gylio griovį. Aikštelės ŠV dalyje supiltas 2 m aukščio, 12 m pločio pylimas, kurio išorinis 15 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2 m pločio dugne, 30 m pločio viršuje, 11 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 12–15 m aukščio. Abiejose pylimų įtvirtintose pusėse, į išorę nuo griovių įrengti du papiliai.

Į ŠV nuo piliakalnio yra pirmasis papilys. Jis trikampės formos, pailgas PR–ŠV kryptimi,100x20 m dydžio. Papilio ŠV gale yra 0,5 m aukščio pylimo liekanos. Papilio šlaitai statūs, 12 m aukščio. Antrasis papilys yra į PR nuo piliakalnio. Jis irgi pailgas ŠV–PR kryptimi, trapecijos formos, 120 m ilgio ir 70–100 m (PR dalyje) pločio. Jo šlaitai vidutinio statumo, 2–10 m aukščio. ŠV ir PR piliakalnio papėdėse, upelių krantuose išlikę (per Volupį – kartu ir užtvankos) iki 3 m aukščio ir 3 m pločio viršuje senųjų kelių pylimai. Piliakalnis dirvonuoja, pirmasis papilys apaugęs mišku, antrajame – kolektyviniai sodai ir ŠR kraštu link piliakalnio vedantis kelias su mašinų stovėjimo aikštele. Į piliakalnį įrengti laiptai. Senojo tilto per Varelį vietoje 2001 m. pastatytas naujas, antrojo papilio R kampe 2004 m. pastatytas medinis bokštas. 2004 m. V piliakalnio papėdėje Volupio upelyje atkurtas tvenkinys.

Į PV–V nuo piliakalnio 2 ha plote yra XIII–XIV a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990, 2002–2003 m.). Joje rasta pastato vieta, galąstuvas, žiestos keramikos. 300 m į PV nuo piliakalnio yra XIII–XVIII a. senkapis (tyrinėtas 1910, 1925, 1990 ir 1999 m.). 1990–2004 m. G. Zabiela ištyrė visą piliakalnio aikštelę, padarė abiejų pylimų ir šlaitų pjūvius – iš viso 3616 m². Aptikta pilies įtvirtinimų ir pastatų liekanų, židinių, įvairių XIII–XIV a. radinių (tarp jų 36 arbaletinių strėlių antgaliai, 4 XIV a. pabaigos lietuviškos monetos), žiestos keramikos, gyvulių kaulų. Nustatyta, kad piliakalnyje stovėjo stipri medinė valstybinė pilis, pastatyta XIII a. iki tol negyvenamoje vietoje ir perstatyta XIV a. Pilies kiemas buvo suskirstytas į atskiras ūkines zonas. XIII a. pilies kiemas buvo nelygus, įtvirtinimus sudarė kas 2–2,5 m įkasti iki 50 cm skersmens stulpai, laikę gulsčių rąstų sienas. Aikštelės galuose iš molio–smėlio mišinio supilti 1,5–2,2 m aukščio, 12–21 m pločio pylimai, sustiprinti į juos skersai ir išilgai netaisyklingais keturkampiais klotais 20 cm skersmens pušiniais rąstais ir net aukštai nukirstais pušų kelmais. Ant pylimo stovėjo 2 m pločio dviguba gynybinė siena, tvirtinta plūktu moliu. XIV a. pilis perstatyta, kiemas išlygintas, jo kraštuose suplūkiant iki 1,5 m storio molio sluoksnius, iki 2 m aukščio paaukštinant pylimus ir pagilinant griovius. Tuo metu piliakalnis įgavo dabartinę išvaizdą. Aikštelės pakraščiuose stovėjo rentininės konstrukcijos gynybinės sienos, kampuose ir vartų vietoje – bokštai. Pylimo molis išorinėje pusėje tvirtintas išilgai dėtais rąstais, kuriems supuvus liko 11–25 cm skersmens, iki 5,7 m ilgio tuštumos. Tyrinėti ir pirmasis papilys (1993 ir 2002 m.), antrasis papilys (1990–1991, 1995, 2000–2001, 2003–2004 m.), senojo kelio vieta (1997, 2000 m.), senojo tvenkinio vieta (2004 m.). Juose rasta pastatų ir medinių konstrukcijų liekanų, žiestos keramikos, pavienių papuošalų. 1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos Ordino, apsigynė nuo vidaus kare prieš jį kovojusių kunigaikščių koalicijos. Po Vorutos apgulties karas pakrypo Mindaugui palankia linkme, jį laimėjęs Mindaugas priėmė krikštą ir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.

Piliakalnis datuojamas XIII–XIV a.

Pasiekiamas važiuojant nuo Anykščių Rokiškio link, iškart už miesto ribos (kairėje baigiasi kolektyviniai sodai), ties pastatytu mediniu bokštu pasukus į kairę (ŠV), už 100 m (yra rodyklė).

Lit.: Grigonis, 1932; Tarasenka, 1943; 1956, p. 62–63; Zabiela, 1990a, p. 205; 1992a; 1992c, p. 31–38; 1993; 1994a; 1994b; 1995b; 1996b; 1997b; 1998a; 1998c; 2000a; 2002b; 2002c; 2004a; Baranauskas, 2001; Baranauskas, Zabiela, 2001; Забела, 2002; Ivanauskas, Zabiela, 2004.