Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Luobos dešiniajame krante. Aikštelė beveik trikampė, orientuota R-V kryptimi, 43 m ilgio, 43 m pločio V gale. Joje XX a. 4 dešimtmetyje rasta pora akmeninių kirvių, žalvarinių dirbinių. Čia supiltas 0,8 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 56 m ilgio, 5 m pločio, 0,7 m gylio griovį. Už griovio yra priešpilis.

Priešpilio aikštelė lenkto keturkampio formos, orientuota R-V kryptimi, 6,5 m ilgio, 70 m pločio. V jos pusėje supiltas 0,7 m aukščio, 5 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 75 m ilgio, 3 m pločio, 0,5 m gylio griovį.

Šlaitai statūs, 15 m aukščio.

Piliakalnis ir priešpilis labai apardyti arimų, priešpilio pylimas centrinėje dalyje anksčiau iš išorės nukastas. Apaugęs lapuočių mišku, pomiškis nuo priešpilio iškirstas.

Piliakalnyje lokalizuojama 1253 m. minimos kuršių Luobos vietovės pilis.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - XIII a.

Pasiekiamas iš Klauseikių-Jedžiotų kelio pasukus keliuku į kairę (R) pro Knežės kaimo kapines - iš viso 1 km (už kapinių einant per laukus, yra tiesiai).

Lit.: LAA, p. 73 (Nr. 254); Baranauskas, Zabiela, 2004, p. 33, 54.