Nemuno kairiojo kranto aukštumos krašte, tarp 2 bevardžių upelių yra archeologijos paminklų kompleksas, sudarytas iš piliakalnio, 3 papilių ir Nemuno slėnyje esančio senojo uosto vietos.
Piliakalnis yra šio komplekso ŠR kampe. Aikštelė trapecinė, pailga ŠR-PV kryptimi, 50 m ilgio, 45 m pločio PV ir 25 m - ŠV, aukštesniu PV kraštu. Čia supiltas 0,8 m aukščio, 10 m pločio pylimas, 2 m žemiau kurio PV šlaite yra 2 m pločio terasa. Į PV nuo terasos iškastas 26 m pločio, 7 m gylio griovys, kuris PR dalyje skersai perskirtas 5 m pločio, 1 m aukščio pakilimu. Š piliakalnio šlaite, 5 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 4 m pločio, 0,5 m aukščio pylimas. ŠR šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 6 m pločio terasa.
Pirmas papilys įrengtas į V nuo piliakalnio, už 2 m gylio, 20 m pločio griovio. Jo aikštelė netaisyklingo rombo formos, pailga ŠV-PR kryptimi, 81 m ilgio, 75 m pločio, kiek žemėjanti Š kryptimi. P aikštelės krašte buvo supiltas dabar visiškai nuskleistas pylimas, už kurio iškastas 16 m pločio, 4 m gylio griovys, skiriantis jį nuo antrojo papilio. Š papilio šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 4 m pločio terasa.
Antras papilys įrengtas į P nuo pirmojo. Jo aikštelė keturkampė, pailga V-R kryptimi, 100x70 m dydžio. Joje rasta plytų. Aikštelės P krašte supiltas 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 14 m pločio, 2 m gylio griovys. V šlaite, 2 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas.
Trečias papilys įrengtas į P nuo antrojo. Jo aikštelė beveik kvadratinė, vos pailga Š-P kryptimi, 105x100 m dydžio. Jos 2 m aukščio PR šlaito papėdėje iškastas 8 m pločio, 0,5 m gylio griovys. R trečiojo papilio šlaite, 2 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas.
Į Š nuo piliakalnio, jo papėdėje, Nemuno slėnio pakraštyje yra senojo uosto vieta - Š-P kryptimi pailgas 70 m ilgio, 20 m pločio keturkampis tvenkinys, kurio V ir R kraštuose supilti 2 m aukščio, 20 m pločio pylimai, suformuoti iš iškastų žemių.
Piliakalnio papilių šlaitai į Nemuno slėnį ir upelius statūs. Piliakalnio ir pirmojo papilio Š šlaitų aukštis yra 33 m, piliakalnio R šlaito - 25 m, pirmojo-trečiojo papilio V šlaitų - 20-25 m, antrojo-trečiojo papilio V ir P šlaitų - 5-15 m.
Piliakalnis ir papiliai apardyti arimų, piliakalnio aikštelė - čia kastų duobių. Visų trijų papilių R pusės gynybiniai įrenginiai apardyti čia ėjusio kelio. Archeologijos paminklų kompleksas apaugęs medžiais, dirvonuoja tik papilių aikštelės.
Kompleksas žinomas ir Narkūnų vardu.
Į P nuo trečiojo papilio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Maštaičių archeologijos paminklų komplekse lokalizuojama apie 1344 m. pastatyta kryžiuočių Naujojo Bajerburgo pilis. Pilį 1380 m. puolė Kaributo vadovaujami lietuviai, apsupo ją iš 3 pusių, griovius privertė medžių norėdami uždegti priešpilį. Negalėdami jo apginti, priešpilį padegė besiginantys. Nuo jo užsidegė ir pilies tualeto bokštas. Pilies apsiaustis truko 6 dienas ir baigėsi paliaubomis, nes jos gynėjams iš Prūsijos skubėjo pagalba. Pilis užimta ir sudeginta 1384 m.
Piliakalnis datuojamas XIV a.
Pasiekiamas Kidulių-Gelgaudiškio keliu, už nedidelės medžiais apaugusios griovos kairėje pavažiavus lauko keliu 250 m į kairę (Š).
Lit.: Połujanski, 1859, p. 388-391; Mickevičius, 1937, p. 105-106; LAA, p. 105 (Nr. 423); Tarasenka, 1997, p. 142-143.