Pirmasis piliakalnis (Kūplė) įrengtas Jūros kairiajame krante esančios aukštumos P krašte. Aikštelė buvo ovalo formos, tačiau jos ŠV dalį nuplovė Jūra. Dabar ji yra beveik trikampė, pailga ŠR-PV kryptimi, 92 m ilgio, 44 m pločio ŠR, 9 m - PV. Aikštelėje rasta akmeninių kirvių, žalvarinių apyrankių, karolis, lipdytos keramikos, kitų radinių. Jos ŠR krašte supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas, kurio 11 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 11 m pločio, 4 m gylio griovį. PV aikštelės krašte supiltas 1 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 2 m gylio griovį, už jo supiltas 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio lieka 12x6 m dydžio trikampis žemesnis kalvos smaigalys. Šlaitai statūs, 18-28 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, ŠV dalis nuplauta, PV griovį išardė 1941 m. iškasta dzoto duobė. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais.

Į P nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, molio tinko.

Piliakalnyje lokalizuojama 1259 m. Livonijos Ordino pastatyta Georgenburgo pilis. 1260 m., po Durbės sukilimo jos įgula pasitraukė į Klaipėdą.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.

Pasiekiamas iš Šilalės-Bikavėnų (per Spraudaičius) kelio pasukus į kairę (P) link Kamščių, už miško pasukus į dešinę ir laukais bei krūmais paėjus į ŠV 850 m (yra kitapus šlapios daubos).

Lit.: Покровский, 1899, c. 149 (Stokaičiai); Krzywicki, Szaulys, 1902, p. 44; Krzywicki, 1906, p. 43, 75; Kšivickis, 1928, p. 44, 76; LAA, p. 183 (Nr. 823); Zabiela, Vaitkevičius, 1998, p. 488.