Piliakalnis įrengtas Tenenio kairiojo kranto vingyje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 20x12 m dydžio. Aikštelė kraštuose buvusi apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko P ir Š kraštuose. P krašte pylimas 4 m aukščio, 22 m pločio. Už jo iškastas 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys, supiltas antras 0,5 m aukščio, 3,5 m pločio pylimas. Už jo iškastas antras 4,5 m pločio, 1 m gylio griovys. Š aikštelės krašte pylimas 1 m aukščio, 13,5 m pločio. Aikštelės šonuose yra 6 m pločio pylimo liekanų. Šlaitai statūs, 6-7 m aukščio.
Piliakalnio šonai nuslinkę, pirmasis pylimas išardytas duobių, aikštelėje buvo įrengta šokių aikštelė. 2004 m. sustabdyta šlaitų erozija, į piliakalnį iš PV pusės įrengti laiptai, užlygintos bulviarūsių duobės.
Piliakalnis žinomas ir Laukstėnų bei Užtenenio vardais.
2004 m. O. Fediajevas tyrinėjo abiejų griovių ir antrojo pylimo vietas - iš viso 294 m2. Nustatyta, kad pirmasis pylimas piltas mažiausiai per du kartus, antrasis supiltas iš molio paskutiniu piliakalnio egzistavimo laiku anksčiau čia buvusios gyvenvietės vietoje. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta žalvarinių pasaginių segių, apyrankių, svarelis, geležiniai: ietigalis, peilis, kirvio dalis, strėlių antgalių, kitų VII-XII a. radinių, lygios ir apžiestos keramikos. Po tyrimų rekonstruotas antras pylimas, išvalyti abu grioviai.
P papėdėje, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.
Pasiekiamas iš Gardamo-Švėkšnos kelio pasukus į Žakainius, pavažiavus Užtenenio link, priešais Tenenį pasukus į kairę (ŠV) lauko pakraščiu einančiu keliuku, už 150 m (yra dešinėje (į Š), miškelyje).
Lit.: Покровский, 1899, c. 155; LAA, p. 187 (Nr. 844).
