Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulio į Meros dešiniojo kranto slėnį aukštesniajame gale. Aikštelė ovali, pailga PV-ŠR kryptimi, 27x25 m dydžio, kiek žemėjanti į V pusę. Joje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. Š, R ir P aikštelės pakraščiuose supiltas 70 m ilgio, iki 3 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Piliakalnio papėdėse iškastas 100 m ilgio, 10 m pločio, 1,5 m gylio griovys (R pusėje griovys yra 15 m pločio, 3 m gylio), už kurio supiltas 105 m ilgio, 1,5 m aukščio, 8 m pločio antras pylimas, už kurio iškastas antras 5 m pločio, 0,1 m gylio griovys. P pašlaitėje griovys ir pylimas pavirtę iki 10 m ploto terasėle. Šlaitai statūs, 7-8 m aukščio.

Piliakalnio V dalį nuplovė Mera, aikštelėje XIX-XX a. buvo įrengtos sentikių kapinės. Dabar piliakalnis apaugęs mišriu mišku.

P piliakalnio papėdėje, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta geležies šlako. 700 m į ŠV yra V-VI a. pilkapynas (tyrinėtas 1999-2000 m.).

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Švenčionių-Pabradės plento, priešais buvusio geležinkelio pervažą Baliulių kaime pasukus miško keliuku į kairę (PV), pavažiavus 350 m iki Meros, jos dešiniuoju krantu einančiu miško keliuku pasukus į dešinę (ŠV) (pasroviui), pavažiavus 200 m iki keliuko pabaigos ir paėjus 100 m į priekį mišku (yra Zalavo miško 108 kv. V dalyje).

Lit.: Dakanis, 1994, p. 37-38 (Nr. 6); Zabiela, 1995a, p. 224-225 (Nr. 5).