Piliakalnis yra bevardžio upelio kairiajame krante esančios aukštumos krašte. Aikštelė buvo pailga Š–P kryptimi, dar iki XX a. didžioji jos dalis nuplauta upelio. Išlikusi dalis – 3,5 m ilgio, 13 m pločio. Aikštelės P pusėje iš molio supiltas 20 m ilgio, 6 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 1,5 m gylio, 7 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne griovį, už kurio supiltas antras 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Piliakalnio šlaitai į upelį erodavę, statūs, 15 m aukščio. Pašlaitėje prie upelio rastos trinamosios girnos. Apaugęs lapuočiais medžiais. Piliakalnis minimas ir Arminų vardu.

Į PV ir ŠV nuo piliakalnio yra 1,5 ha papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos su įrėžtais lygiagrečiais grioveliais, cilindrinis verpstukas.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Luksnėnų–Ūdrijos keliu prieš Gudelių ežerą pasukus į kairę (PV) keliu link Vardos ir už 450 m paėjus į mišką 400 m į PR (yra miško 36 kvartalo ŠV dalyje, kitapus upelio, 20 m į Š nuo miško palaukės).

Lit.: Wejtko, 1889, p. 899 (VI); Radziukynas, 1909, p. 21–22; LAA, p. 29 (Nr. 17); Tarasenka, 1997, p. 20–21.