Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, buvusioje senojo Kretuono ežero R krante (dabar iki ežero 300 m). Aikštelė trapecinė, 64x50 m dydžio, per 2,4 m žemėjanti į V pusę. Jos P pakraštyje supiltas 1,8 m aukščio, 18 m pločio pylimas. Šoniniai šlaitai statūs, 6,5-12 m aukščio, galiniai nuolaidūs ar vidutinio statumo.
Š šlaite seniau kastas karjeras, ŠR aikštelės dalis iškasinėta bulviarūsiais. Piliakalnis apaugęs pušimis.
Į Š nuo piliakalnio esančioje aukštumoje, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos keramikos.
1995-1996 m. A. Girininkas aikštelės centrinėje dalyje ištyrė 100 m2 dydžio plotą, aptiko iki 1,9 m storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota ir lygia keramika, geležiniu peiliu, moliniais verpstukais, svareliais, akmeniniais galąstuvais, 4 sudegusių keturkampių pastatų liekanomis. Pastatai buvo įgilinti į žemę 0,7-1,6 m. Jų ilgis siekė 5,1-6 m, plotis - 2,75-3,5 m. Dviejuose pastatuose aptikti iki 1,2x0,75 m dydžio, 2,5 m gylio rūseliai atsargoms laikyti, statyti iš rąstelių bei storų lentų.
Piliakalnis įrengtas mezolito gyvenvietės vietoje.
Piliakalnis datuojamas IV-V a.
Pasiekiamas Švenčionių-Reškutėnų keliu, už Reškutėnų kapinių kairėje pasukus į kairę (V), pavažiavus 900 m, gale laikantis dešinės (Š) (yra 100 m į Š nuo keliukų išsišakojimo).
Lit.: Girininkas, 1984; 1990; 1996; 1998; 2001; Balčiūnas, Dakanis, 1988, p. 166; Dakanis, 1994, p. 50 (Nr. 42); Zabiela, 1995a, p. 247 (Nr. 69).
