Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, bevardžio upelio slėnyje. Aikštelė ovali, pailga ŠV–PR kryptimi, 50x11 m dydžio, iki 1 m aukščio iškiliu viduriu, su kultūriniu sluoksniu kraštuose. Šlaitai statūs, 6–7 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, žvyrduobių ir duobių. Piliakalnis minimas ir Leipalingio vardu.

Į R nuo piliakalnio 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje randama brūkšniuotos, grublėtos ir žiestos keramikos, šlako, gyvulių kaulų, molio tinko, molinis cilindrinis verpstukas.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Liepalingio–Didžiasalio keliu pavažiavus 2 km, kairėje prasidėjus miškui – lauko keliu į dešinę (V), važiuoti 600 m (yra priekyje).

Lit.: Radziukynas, 1909, p. 26–27; LAA, p. 48 (Nr. 122); Tarasenka, 1997, p. 62–63.