Piliakalnis įrengtas didelėje apylinkėse dominuojančioje kalvoje (Habs 228,1 m). Aikštelė ovali, pailga P-Š kryptimi, 60x40 m dydžio, 2 m aukštesne R puse. 1973 m. Č. Kudaba piliakalnio aikštelėje fiksavo 70 cm storio kultūrinį sluoksnį su lipdyta ir žiesta keramika. Jos P, V ir R kraštuose supiltas 2 m aukščio, 16 m pločio pylimas. 5 m žemiau pylimų, šlaituose (PV šlaite - 8 m žemiau) iškastas 6 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio antras pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu, R pusėje virtę 8,5 m pločio terasa. 4 m žemiau jos, 10 m aukščiau papėdės, P šlaite yra antra 65 m ilgio, 25 m pločio terasa. Š šlaite, 6 m žemiau aikštelės krašto yra 110 m ilgio terasa. Piliakalnio šlaitai statūs, 25 m aukščio.
Piliakalnis apardytas gausių lankytojų keliamos erozijos, R aikštelės pusėje stovėjusio trianguliacijos bokšto. Didžioji jo dalis dirvonuoja, Š pusėje augančių medžių dalis nukirsta.
Piliakalnis žinomas ir Luokės vardu.
Visose piliakalnio papėdėse, 15 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1984 m.). Iki 90 cm storio I tūkst. - II tūkst. pradžios kultūriniame sluoksnyje aptikta židinių, stulpaviečių, geležinis peilis, ylos, smeigtukai, žalvarinių apyrankių, segių, smeigtukų, grandinėlių fragmentai, pasaginė segė, kaulinė yla, akmeniniai verpstukai, galąstuvai, trintuvai, molinis svorelis, grublėtos, lygios ir gludintos keramikos, šlako, gyvulių kaulų.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia - XIII a.
Pasiekiamas iš Luokės-Gaulėnų kelio Žylakiuose (stovi meninė rodyklė) pasukus į dešinę (P) (yra kelio gale).
Lit.: Покровский, 1899, c. 76; Jucevičius, 1959, p. 566-567; Valančius, 1972, p. 362; LAA, p. 161 (Nr. 715); Valatkienė, 1986; Zabiela, 1988, p. 187.
