Antrasis piliakalnis įrengtas Siesarties ir Žydaupio dešiniuosiuose krantuose, jų santakoje. Trikampę, pailgą V-R kryptimi, apie 30 m ilgio ir 15 m pločio V dalyje aikštelę dar iki XX a. 4 dešimtmečio nuplovė Siesartis. Iš V pusės aikštelė buvo apsaugota 2 pylimų-griovių eilėmis. Aikštelės krašte supiltas apie 20 m ilgio, 2,5 m aukščio, 12 m pločio pylimas, kurio išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m ilgio, 10 m pločio, 2,5 m gylio griovį 3 m pločio dugnu. Už griovio supiltas antras 3,3 m aukščio, 12,5 m pločio lenktas pylimas, kurio išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 22 m ilgio, 8 m pločio, 1,3 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 12 m aukščio.
Siesartis pirmojo pylimo ir griovio liekanas plovė iki XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigos, tuomet nuo jo atsitraukė ir dabar plauna tik jo P šlaitą. Piliakalnis apaugęs krūmais, antrame pylime žymi jo pjūvio vieta.
1987 ir 1993 m. G. Zabiela ištyrė pirmojo pylimo liekanas, padarė antrojo pylimo ir griovių pjūvius - iš viso 220,3 m2 dydžio plotą. Nustatyti 4 pagrindiniai piliakalnio apgyvendinimo etapai. Piliakalnis įrengtas I tūkst. pradžioje. Iki 30 cm storio II-IV a. kultūriniame sluoksnyje aptikta pastato liekanų, stulpaviečių, geležinis peilis-pjautuvėlis, yla, molinis svarelis, brūkšniuotos ir lygios keramikos, gyvulių kaulų. To laiko įtvirtinimai buvo 3 eilėmis įkasti statmeni 20-40 cm skersmens rąstai, rėmę gulsčių rąstų tvoras. I tūkst. viduryje piliakalnyje aptikta gludintos keramikos, o jo įtvirtinimus sudarė 0,75 m aukščio, 3 m pločio pylimas. I tūkst. antrojoje pusėje piliakalnis įtvirtintas supilant iš molio du pylimus, kurių išorinėje pusėje iškasti grioviai. Aikštelės pakraštyje iš apdeginto molio suplūktas 1,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas, už kurio iškastas griovys. Už jo supiltas antras 1,4 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Ant pylimų įrengtos medinės užtvaros. II tūkst. pradžioje pirmasis pylimas paaukštintas iki 2,2 m aukščio, 10 m pločio, antrasis - iki 2,2 m aukščio ir 7,5 m pločio. Ant pirmojo pylimo viršaus įrengta greičiausiai dviguba medinė gynybinė siena, kurios vidus užpildytas moliu (vidinėje pylimo pusėje liko iki 90 cm storio molio tinko sluoksnis), ant antrojo - iš 12 cm skersmens rąstų sudaryta užtvara. Vėliau piliakalnio įtvirtinimai rekonstruoti iki jų dabartinės išvaizdos (pylimai paaukštinti supilant molio sluoksnius, griovys tarp pylimų pagilintas, antrojo pylimo išorėje buvęs griovys užpiltas ir iškastas naujas).
Į R ir ŠV nuo piliakalnio, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1987 ir 1993 m.). Joje rastas 40-70 cm storio I tūkst. antrosios pusės kultūrinis sluoksnis su grublėta ir lygia keramika, molio tinku, stulpavietėmis. 400 m į R yra alka vadinamas Siesarties upės kairiojo kranto šlaitas.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas iš Žemaitkiemio-Balninkų plento pasukus į dešinę (PV), į Antatilčius, jų centre pasukus į dešinę (ŠR), pavažiavus 700 m, slėnyje pasukus į kairę (P) ir pavažiavus 730 m iki sodybos, nuo jos paėjus į dešinę (ŠV) Siesarties kairiuoju krantu 300 m per mišką (yra ties buvusiu upės vingiu).
Lit.: Покровский, 1899, c. 107; LAA, p. 30 (Nr. 26); Zabiela, 1988; 1994d, p. 84-88; 2002.
