Piliakalnis (Lapiakalnis) įrengtas Š­P kryptimi pailgos kalvos viduryje, aukščiausioje jos dalyje. Aikštelė trapecinė, pailga Š-P kryptimi, 8 m ilgio, 6 m pločio P pusėje, 7 m - Š. Jos P pakraštyje supiltas 9 m ilgio, 11 m pločio, 2 m aukščio pylimas, kurio išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 33 m ilgio, 5 m pločio, 1,5 m gylio griovį 9 m pločio dugnu. Aikštelės Š pakraštyje supiltas 5 m ilgio, 1,2 m aukščio, 9 m pločio pylimas, 4-5 m žemiau kurio yra 15 m ilgio, 4 m pločio terasa. Pylimas aikštelę juosia ir iš V pusės, kur jis yra 0,3 m aukščio, 6 m pločio. V, P ir R šlaitai statūs, iki 15 m aukščio, Š lėkštesnis.

Piliakalnis apaugęs mišriu mišku. Kalva į Š nuo piliakalnio nukasta eksploatuojant Ukmergės miškų ūkio mažąjį smėlio karjerą, prie piliakalnio priartėjusį per 20 m.

Piliakalnis žinomas ir Pavydžių vardu.

700 m į PR nuo piliakalnio yra I tūkst. antrosios pusės pilkapynas.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. antrąja puse - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Bagužiškių-Mišniūnų keliu, Verškainių miške pervažiavus Ąžuoluoną, pasukus į dešinę (P), į karjerą, pavažiavus 100 m iki jo krašto (yra 20 m į P nuo karjero krašto, Šešuolių girininkijos Verškainių miško 70 kv. centrinėje dalyje).

Lit.: Dakanis, 1994, p. 49­50 (Nr. 39); Zabiela, p. 244 (Nr. 59).