Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Želvos kairiajame krante. Aikštelė trapecinė, pailga R-V kryptimi, 55 m ilgio, 20 m pločio R gale bei 10 m pločio - V, 1,5 m žemesniu V galu. V ir P aikštelės pakraščiuose buvęs 10 m pločio griovys ir už jo supiltas 4 m pločio pylimas, kurių vietoje V pusėje dabar likusi terasa. Š ir R piliakalnio šlaitai statūs, 20 m aukščio, P ir V nuolaidesni, 3-4 m aukščio.

Piliakalnis labai apardytas arimų, ŠR šlaitas nuslinkęs į Želvą. Piliakalnis dirvonuoja, Š šlaitas apaugęs medžiais.

P-PV papėdėje, 0,4 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

1936 m. liepos 17 d. P. Tarasenka aikštelės V gale ištyrė 16 m² dydžio plotą, aptiko iki 60 cm storio kultūrinį sluoksnį su žalvariniu apkalu, brūkšniuota keramika, gyvulių kaulais. 1963 m. rastas molinis Djakovo tipo svorelis.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse - I tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Želvos-Balninkų kelio pakalnėje pasukus į dešinę (R) lauko keliuku ir pavažiavus 1,2 km (yra 150 m į R už sodybos, į kurią ateina kelias).

Lit.: Daugudis, 1963; LAA, p. 132 (Nr. 564).