Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Šventosios dešiniajame ir Ukmergėlės kairiajame krante, netoli jų santakos. Aikštelė ovali, orientuota V-R kryptimi, 26 m ilgio, 30 m pločio. Ji apjuosta 85 m ilgio, 1-4 m aukščio, 11-24 m pločio pylimu (neišlikęs Š pusėje), kuris aukščiausias R dalyje. Šlaitai statūs, 16 m aukščio.
Piliakalnis apardytas duobių, šlaitai nuo XIX a. pradžios slinko (ypač iš Š pusės) (erozija sustabdyta 1993-1995 m.). Piliakalnyje 1836 m. spalio 15 d. aptikti vienas virš kito sudėti medžiai, keliais metais anksčiau - šulinio rentinys ir medinis kastuvas. Apaugęs retais lapuočiais medžiais, PV šlaite įrengti laiptai, pylimo ŠR šlaitas kiek eroduoja.
200 m į PV nuo piliakalnio, Ukmergėlės (Vilkmergėlės) dešiniajame krante yra Pilies Kalnu vadinamas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulys (N55°14'55.0"; E24°46'55.3") - greičiausiai papilys. Jo aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 120x40 m dydžio. P ir R šlaitai statūs, 10-20 m aukščio, Š ir V - nuolaidūs, 2-3 m aukščio.
Pilies Kalnas labai apardytas jam nuo XVI a. pakliuvus į miesto teritoriją.
P ir R piliakalnio papėdėse, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2003 m.), kurioje rasta žiestos keramikos. Piliakalnyje stovėjo Vilkmergės pilis. Jos apylinkės Livonijos ordino niokotos 1333 m., 1364 m. vasario mėnesio pradžioje, 1365 m. rugpjūčio 15 d., 1373 m. rugpjūčio 22 d., 1378 m. vasario viduryje. Pilis užimta buvo, rodos, tik 1385 m. gegužės mėnesį, ją netikėtai užklupus kryžiuočių remiamam Sudimantui. 1388 m. rugsėjo mėnesį pilį, artėjant kryžiuočiams, sudegino jos gynėjai. Vėliau ji atstatyta, nes kryžiuočių buvo vėl užimta 1391 m. rugpjūtį. Po to Vilkmergės pilis vėl atstatyta, nes minima 1398, 1410, 1412, 1415, 1424, 1425, 1434 ir 1435 m.
Piliakalnis datuojamas XIV a. - XV a. viduriu.
Pasiekiamas iš Vilniaus gatvės prieš tiltą per Šventąją miesto centre pavažiavus į kairę (R) Paupio gatve 100 m (yra kairėje (Š)).
Lit.: Wilczyński, 1836, p. 559-560; Покровский, 1899, c. 108; Tarasenka, 1922, p. 577-578; Valančius, 1972, p. 363; LAA, p. 170-171 (Nr. 761); Baranauskas, 2003, p. 68, 96-97.
