Pirmasis piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga PR-ŠV kryptimi, 46x30 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos ir lygios keramikos. PR šlaite, 3 m žemiau aikštelės, yra 21 m ilgio (PR galas nukastas), 10 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10-12 m aukščio.
Aikštelė apardyta joje prieš 1685 m. pastačius bažnyčią, stovėjusią čia iki 1766 m. (sudegino žaibas), ir šventoriuje buvusių kapinių. Dabar bažnyčią žymi 1990 m. pastatytas kryžius, o kapines - pokario palaidojimai. Terasa iškasinėta duobėmis. Piliakalnis dirvonuoja, aplink aikštelę ir Š šlaite auga lapuočiai.
ŠV ir R pašlaitėse, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
1990 m. G. Zabiela aikštelėje ištyrė 1 m2 dydžio šurfą, aptiko tik XVII-XVIII a. stovėjusios bažnyčios pamatų liekanas, to laiko griautinį kapą, 1764 m. Kurše kaldintą šilingą.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - I tūkst. pradžia.
Pasiekiamas nuo Daugailių bažnyčios paėjus takeliu į Š 150 m.
Lit.: LAA, p. 51 (Nr. 139); Zabiela, 1992e, p. 118-119; Zabiela, 2001a, p. 45-46.
