Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje, Vidinksto ežero PV krante. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 48x41 m dydžio, 2 m žemesne P dalimi. Jos pakraščiuose supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Šlaitai 3 m žemiau aikštelės pastatinti. Juose 2-4 m žemiau aikštelės buvo iškastas 8 m pločio, 0,8 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kuris geriausiai išliko V ir Š pusėse (kitur tėra terasa). V pusėje už pylimo iškastas antras 2 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas antras 0,3 m aukščio, 2,5 m pločio pylimas. Už jo yra trečias 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, trečias 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas, ketvirtas 4 m pločio, 0,2 m gylio griovys, ketvirtas 0,2 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 25 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje stovi 1918 m. pastatytas kryžius (nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m., nugriuvo 1998 m., antrą kartą atstatytas 1999 m.), yra 4 partizanų kapai. Aikštelė ir R šlaitas dirvonuoja, Š šlaitas apaugęs medžiais, kelios eglės auga ir aikštelės pakraščiuose. PV šlaite buvę medžiai iškirsti.
1836 m. aikštelės pakraščius kasinėjo P. Vilčinskis, rado trikampę geležį su įrašais, smulkių monetų, žalvarinius žąslus.
1989 m. G. Zabiela aikštelės centrinėje dalyje, atstatomo kryžiaus vietoje ištyrė 16 m2 dydžio plotą, aptiko iki 35 cm storio kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, brūkšniuota, lygia ir grublėta keramika, gyvulių kaulais.
P ir R papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1991 m.).
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Pakalnių-Leliūnų keliu pavažiavus 800 m (yra dešinėje (R)).
Lit.: Wilczynski, 1836, p. 560; Stryjkowski, 1846, p. 248; Покровский, 1899, c. 101; Valančius, 1972, p. 364; LAA, p. 123 (Nr. 512); Zabiela, 1990e; 1991, p. 27, 28; 1992e, p. 119; 2001a, p. 52-53.
