Kompleksą sudaro du piliakalniai, esantys skirtinguose kaimuose. Buivydų piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Dūkštos kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, smailesne Š dalimi, pailga P-Š kryptimi, 42x21 m dydžio. Jos P gale supiltas 5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 15 m pločio, 0,5 m gylio griovys plokščiu dugnu. Už jo supiltas 20 m ilgio, 3 m aukščio, 8 m pločio antras pylimas, kurio išorinis 1,2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m ilgio, 1,2 m pločio, 0,6 m gylio antrą griovį. Už jo supiltas trečias 0,3 m aukščio, 3,5 m pločio pylimas. R šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra iki 7 m pločio terasa, per 1 m nuolaidėjanti į R ir išeinanti į pirmąjį griovį. Šlaitai statūs, 25-40 m aukščio.
Piliakalnio V ir Š ir R šlaitai erodavę. Medžiai nuo aikštelės nukirsti, likę tik pavieniai, šlaitai apaugę lapuočiais.
Bradeliškių piliakalnis (Pakilta) (N54°49'30.8"; E24°56'36.8") - tai 300 m į ŠR nuo piliakalnio, Dūkštos kairiajame krante, aukštumos kyšulyje įrengtas papilys, anksčiau galėjęs būti ir atskiru piliakalniu. Jo aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga R-V kryptimi, 112x60 m dydžio. Jos PR kampe išlikęs 5 m ilgio, 1,5 m aukščio, 20 m pločio pylimo galas, kurio 3 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 14 m pločio, 2 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio. Iš PV, ŠV ir ŠR pusių didesnė aikštelės dalis nugriuvusi. V šlaite erozija tebevyksta. Medžiai nuo piliakalnio šlaitų nukirsti, aikštelė dirvonuoja, tik griovyje auga kelios pušys. 1959 ir 1987 m. rasta brūkšniuotos ir žiestos keramikos, 1965 m. - molinis verpstukas, geležinio dalgio fragmentas, geležinio peilio kotas.
1970 m. V. Daugudis aikštelės R krašte ištyrė 82 m2 plotą. aptiko 70-120 cm storio kultūrinį sluoksnį su pastatų liekanomis, geležine lanko strėle, sege, peiliu, ylomis, skiltuvu, smeigtuku, kabliuku, žalvarine sege, moliniais verpstukais, akmeninėmis trinamosiomis ir sukamomis girnomis, liejimo forma, brūkšniuota, grublėta ir žiesta keramika, geležies šlaku.
1998 ir 2002 m. V. Kliaugaitė aikštelės V dalyje ištyrė 60 m2 dydžio plotą, aptiko iki 1,2 m storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota ir gludinta keramika, titnaginėmis nuoskalomis.
Į P-PV nuo piliakalnio bei į R nuo papilio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia, papilys - I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIV a.
Pasiekiamas iš Vilniaus-Musninkų plento (116) Dūkštose pasukus į kairę (V) ir pavažiavus 2 km (yra 100 m į dešinę (Š)). Iki papilio reikia eiti nuo piliakalnio dešiniau (į R-Š) slėnio pakraščiu 500 m.
Lit.: LAA, p. 42-43, 44 (Nr. 98, 106); Daugudis, 1972b; Balčiūnas, Dakanis, Zabiela, 1998, p. 177; Kliaugaitė, 2000; Rackevičius, 2002, p. 129, 157.
