Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Dūkštos dešiniajame krante, 300 m nuo jos santakos su Nerimi. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 20x13,5 m dydžio. Jos ŠR gale yra apie 50 cm skersmens akmenų.1 m žemiau aikštelės ŠR krašto iškastas 1 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 3 m pločio pylimas. 1 m žemiau pylimo yra trikampė 4x3,5 m dydžio terasa (joje guli 80 cm skersmens akmuo). 1,5 m žemiau šios terasos yra kita 3,5x3 m dydžio terasa, per 1 m nuolaidėjanti į ŠR. PV šlaite, 2 m žemiau aikštelės iškastas 1,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 8 m ilgio, 0,2 m aukščio, 4 m pločio kiek lenktas pylimas 1 m aukščio išoriniu šlaitu. 1,5 m žemiau jo yra 4 m pločio terasa, žemėjanti į išorę per 1 m. Š šlaite, 1 m žemiau aikštelės yra 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas, 1 m žemiau kurio yra nežymi terasa. Pirmuosius griovį ir pylimą Š šlaite jungia 28 m ilgio, 1-2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 7-12 m aukščio.

Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais iškirtus mišką.

P papėdėje, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2000 m.). Joje rastas iki 45 cm storio kultūrinis sluoksnis su moliniais verpstukais, Djakovo tipo svoreliu, grublėta, gludinta bei lygia keramika.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - I tūkst. viduriu.

Pasiekiamas Maišiagalos-Vievio plentu (108), prieš prasidedant miškui kairėje ir prieš leidžiantis į Neries slėnį pasukus į kairę (R) ir pavažiavus 850 m laikantis labiau dešinės (yra kairėje (Š), jau leidžiantis į slėnį).

Lit.: LAA, p. 80-81 (Nr. 296); Kraujalis, 2002.