Kompleksą sudaro skirtinguose kaimuose atsidūrę du (Kaukų ir Obelytės) piliakalniai, papilys ir papėdės gyvenvietė. Obelytės piliakalnis yra į V nuo Kaukų piliakalnio, įrengtas Peršėkės dešiniajame krante, aukštumos kampe. Aikštelė buvusi
pailga Š–P kryptimi, tačiau jau beveik visiškai nuplauta Peršėkės, išliko tik 2x5 m dydžio gabalėlis. Š jos krašte supiltas 25 m ilgio, 2 m aukščio, 22 m pločio pylimas, ištisai iškasinėtas ir nuskleistas. Šlaitai statūs, 9–10 m aukščio. Piliakalnis apaugęs
lapuočiais.
Į Š–ŠR nuo Obelytės piliakalnio esančioje aukštumoje yra papilys. Aikštelė
keturkampio formos, pailga R–V kryptimi, 70 m ilgio ir iki 65 m pločio, iš V, Š ir R
apjuosta daugiau kaip 80 m ilgio, 1 m aukščio, 22 m pločio ariant išskleistu pylimu.
Papilio ŠV dalis užimta sodybos pastatų, užsodinta sodu, kita dirvonuoja.
Piliakalnius supa 7,5 ha ploto papėdės gyvenvietės. Kultūrinis sluoksnis yra į P–PR
nuo Kaukų piliakalnio, 5,5 ha plote, į R nuo to paties piliakalnio, Peršėkės dešiniajame
krante, 1 ha plote ir į PV bei R nuo Obelytės piliakalnio, taip pat 1 ha plote. Čia rasta
grublėtos ir lygios keramikos.
1968–1969 m. P. Kulikauskas tyrinėjo Obelytės piliakalnio ir papilio įtvirtinimus.
Piliakalnio pylime iširtas 22 m2 plotas, nustatyta, kad jis sudarytas iš apdegusio
molio gabalų su 2–3 degėsių sluoksniais, papilio pylimo R gale ištirtas 32 m2 plotas,
rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos.
Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkst. pradžios iki XI a., kai
buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių
gentis.
Pasiekiamas važiuojant Kumečių–Parėčėnų keliu, prieš Parėčėnus pasukus lauko
keliuku į kairę (ŠR), už 400 m.
Lit.: Radziukynas, 1909, p. 13–15; Kulikauskas, 1970c; 1976; 1982, p. 29, 38, 47, 49–62, 64–76,
85–88, pav. 93–152; LAA, p. 82 (Nr. 302), p. 117–118 (Nr. 487); Volkaitė-Kulikauskienė, 1978,
p. 25–26; Zabiela, 1991, p. 27, 33–35; 1997a; Tarasenka, 1997, p. 28–29; Kazakevičius, 2004,
p. 21, 22–25, 27, 40–42, 43–50, 52–55, 59–74, 99–111.
