Piliakalnis yra Šventosios dešiniojo kranto viršutinės terasos daubų suformuotame
atragyje. Aikštelė beveik keturkampė, pailga R–V kryptimi, 55x28 m, žemesniu R
galu. Jos V gale supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio 3,5 m aukščio
išorinis šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 0,8 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 20 m aukščio.
Piliakalnis apardytas ant pylimo pastatyto trianguliacijos bokštelio, artas, dabar
dirvonuoja. Piliakalnis minimas ir Žiogų vardu.
Į R ir V nuo piliakalnio 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje buvo rasta
sidabrinių papuošalų likučių.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Anykščių–Ukmergės plentu (120) nusileidus į Šventosios slėnį,
susikirtime su lauko keliuku juo pasukus į dešinę (V), už 200 m (yra dešinėje).
Lit.: LAA, p. 159 (Nr. 702).