Piliakalnis yra bevardžio upelio kairiajame krante esančios aukštumos krašte.
Aikštelė buvo pailga Š–P kryptimi, dar iki XX a. didžioji jos dalis nuplauta upelio.
Išlikusi dalis – 3,5 m ilgio, 13 m pločio. Aikštelės P pusėje iš molio supiltas 20 m ilgio,
6 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 1,5 m
gylio, 7 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne griovį, už kurio supiltas antras 0,4 m
aukščio, 4 m pločio pylimas. Piliakalnio šlaitai į upelį erodavę, statūs, 15 m aukščio.
Pašlaitėje prie upelio rastos trinamosios girnos. Apaugęs lapuočiais medžiais.
Piliakalnis minimas ir Arminų vardu.
Į PV ir ŠV nuo piliakalnio yra 1,5 ha papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje
rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos su įrėžtais lygiagrečiais grioveliais,
cilindrinis verpstukas.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Luksnėnų–Ūdrijos keliu prieš Gudelių ežerą pasukus į kairę (PV) keliu
link Vardos ir už 450 m paėjus į mišką 400 m į PR (yra miško 36 kvartalo ŠV dalyje,
kitapus upelio, 20 m į Š nuo miško palaukės).
Lit.: Wejtko, 1889, p. 899 (VI); Radziukynas, 1909, p. 21–22; LAA, p. 29 (Nr. 17); Tarasenka,
1997, p. 20–21.